4 pamoka



– Hallo, liebe Deutschlerner und Zuhörer! Sveiki mieli besimokantieji vokiečių kalbos ir klausytojai!

 Hallo für Alle. Su Jumis vėl sveikinasi Laura ir Tomas.

Mūsų tinklalapis vokiečiu24.lt Jūsų paslaugoms rytais ir vakarais, priešpiet ir popiet visada siūlo vokiečių kalbos pamokėlės.

Ar nepavargote mokytis vokiečių kalbos? Tikiuosi, kad ne. Tad prie darbo – An die Arbeit ir tobulėjame toliau.

Šioje pamokoje mokysimės savo pašnekovų paklausti, iš kur jie ir ką jie dirba, pakartosime trečioje pamokos pateiktas profesijas, išmoksime ir naujų. Taip pat mokysimės šalių pavadinimų. Pačioje pradžioje prisiminkime pokalbį, kai susitinka ir susipažįsta du iki šiol nepažįstami žmonės.

Jūs atsimenate, kad skirtingai nei anglų kalboje, vokiečiai, beje, taip pat kaip ir lietuviai, gali naudoti du kreipinius: vieną mandagųjį – Sie (Jūs), o kitą familiarųjį du (tu), kurį galima naudoti kreipiantis į bendraamžį neoficialioje aplinkoje.

Kaip ir anksčiau, mes Jums pateiksime abu variantus, nes priklausomai nuo kreipinio turime vartoti ir skirtingas veiksmažodžių formas: arba vienaskaitos antrą asmenį du atveju, arba daugiskaitos trečio asmens formą Sie atveju. Pagaliau, net ir pasisveikinimo forma šiek tiek skiriasi: juk ir lietuvių kalba kreipdamiesi į nepažįstamąjį  sveikinsimės gražiai: Laba diena, Labas vakaras ir t.t.

Tad iš pradžių su pagarbiu kreipiniu Jūs:

– Guten Tag.

– Guten Tag.

– Wie ist Ihr Name?

– Mein Name ist Tomas. Und wie ist Ihr Name?

– Ich heiße Laura.

– Sehr angenehm.

– Freut mich, Sie kennenzulernen.

– Woher kommen Sie?

– Ich komme aus Vilnius. Woher kommen Sie?

– Ich komme auch aus Vilnius.

Dabar su kreipiniu du – tu:

– Hallo.

– Hallo.

– Wie heißt du?

– Ich heiße Tomas. Und wie heißt du?

– Ich heiße Laura.

– Freut mich.

– Freut mich auch.

– Woher kommst du?

– Ich komme aus Vilnius. Woher kommst du?

– Ich bin auch aus Vilnius.

Na, o dabar pasisakykime, kad esame iš skirtingų šalių ir miestų.

Ich bin aus Litauen – Aš esu iš Lietuvos

Litauen – Lietuva

Kirčiuojame pirmąjį skiemenį. Labai dažnai lietuviai kažkodėl kirčiuoja antrąjį skiemenį: Li’tauen. Tai neteisinga. Kirčiuoti reikia pirmąjį skiemenį.

Kaip minėjau, visi daiktavardžiai turi artikelius, taip pat ir tikriniai daiktavardžiai. Litauen yra niekatrosios giminės, tad artikelis bus koks?

Das Litauen

Bet šalių, miestų, pagaliau kalnų, upių ir kiti panašūs tikriniai daiktavardžiai yra naudojami be artikelių, išskyrus tuos atvejus, kad norite pridėti kokį būdvardį.

Ich bin aus dem kleinen Litauen. – Aš esu iš mažos Lietuvos.

Bet kol dar šnekėkime dar ne taip vaizdžiai ir sudėtingai, nes būdvardžiai yra linksniuojami. Geriau paprasčiau, sutinkate?

Schritt für Schritt! – Į priekį ženkime žingsnis po žingsnio!

Litauen – kirčiuokite pirmąjį žodžio skiemenį ir nepamirškite aspiruoti t. Pažiūrėję į pagrindines rašybos ir tarties taisykles, prisiminsite, kad priebalsiai pt ir k yra sprogstamieji priebalsiai, tai yra juos artikuliuojant pro lūpas tarsi išsiveržia oras, sukeldamas sprogimą. Pabandykite bent vieną du kartus pakartoti kaip aš tariu: p t k, p t k, p t k.

– Tomai, kaip pasakysi, kad esi iš Lietuvos?

– Ich bin aus Litauen.

Pakartojame pradėdami mandagiuoju kreipiniu Sie:

– Woher kommen Sie?

– Ich bin aus Litauen. Arba: Ich komme aus Litauen.

Dabar kreipiniu tu:

– Woher kommst du?

– Ich komme aus Litauen. Arba: Ich bin aus Litauen.

Pridėkime, kad esame iš Vilniaus:

Ich bin aus Vilnius. Ich bin aus Litauen.

Jei jūs iš kitų miestų, Vilnių pakeskite atitinkamu savo miestu ar miesteliu.

Ich bin aus … . Ich bin aus Litauen.

Sehr gut. O jungiame šiuos du sakinukus į vieną: Aš iš Vilniaus, kuris yra Lietuvoje.

Ich bin aus Vilnius in Litauen.

Prielinksnis in išreiškia lietuvišką vietininko linksnį: kur?

Dabar jūs pasakykite, iš kokio miesto Lietuvoje esate kilęs, jūsų miesto pavadinimas kaip ir Vilnius turi būti vardininko linksnyje.

Ich bin aus … in Litauen.

Woher sind Sie? Woher kommen Sie? – Iš kur Jūs?

Woher bist du? Woher kommst du? – Iš kur tu?

Ich bin aus Vilnius in Litauen. Arba: Ich komme aus Vilnius in Litauen.

Dabar siūlau vokiškai pasimokyti geografijos. Tomai, kokius vokiškus šalių pavardinimus jau žinai?

– Kai kuriuos žinau. Ir visi tikriausiai žino, kad Vokietija bus Deutschland – vokiečių kraštas. Beje, senojoje vokiečių aukštaičių kalboje diota (nes būtent iš šio žodžio yra kilęs dabartinis žodis deutsch – vokiečių/vokiškas) reiškė tauta, liaudis. Oficialus šalies pavadinimas, žinoma, yra kitoks: Vokietijos Federacinė Respublika, trumpinys VFR. Vokiškas trumpinys yra BRD. Tariame Bė Er Dė.

Gut, Tomai, super žinios 🙂 Ištariame Bė Er Dė. Bundesrepublik Deutschland, pažodžiui į lietuvių kalbą Federacinė Respublika Vokietija.

Der Bund – sąjunga, federacija

BRD – Bundesrepublik Deutschland

Bet jei jums per sunku ir per ilga, sakykite tiesiog Deutschland. Priebalsių junginys tsch tariamas kaip lietuviškas č garsas, nes junginys sch yra tariamas kaip š garsas, taigi t+sch= [č].

Išmokime ir Lietuvos kaimyninių šalių pavadinimus. Pagal kilmę ir mentalitetą mums artimiausia yra Latvija. Vokiečiai ją vadina Lettland, šalies pavadinimas kilęs iš žodžių junginio – latgalių kraštas.

Latvija – Lettland

Estija – Estland

Lenkija – Polen

Rusija – Russland

Baltarusija – Weissrussland, Weißrussland

Balta (-s) – weiß

Tie, kurie mokosi prie kompiuterio, žodžio pabaigoje mato keistą raidelę, kuri vokiečių abėcėlėje tariama kaip escet. Ši raidė niekada nebūna žodžio pradžioje, tad ji neturi atitinkamos didžiosios raidės. Vokiška raidė ß rašoma tik po ilgo balsio arba dvibalsio žodžių viduryje arba pabaigoje.

Vokiškai išmokime dar ir mums labai artimas Skandinavijos šalis.

Norwegen – Norvegija

Schweden – Švedija

Finnland – Suomija

Danija – Dänemark

Naujų šalių, tarp jų būtinai ir kitų vokiškai kalbančių šalių, kalbų ir tautybių pavadinimus mokysimės kitoje pamokoje.  Dabar siūlau padaryti vieną pratimą: aš sakysiu šalį lietuviškai, jūs atsakykite vokiškai, o Tomas po tam tikros pauzės patvirtins, ar tikrai įsidėmėjote tinkamą vokišką pavadinimą.

Lietuva
Vokietija
Latvija
Estija
Lenkija
Rusija
Baltarusija
Norvegija
Švedija
Suomija
Danija

Šaunuoliai, lietuviai visais laikais puikiai mokėjo geografiją.

– Ar atsimenate klausimą apie žmogaus profesiją, kurį išmokome trečiojoje pamokoje? Tomai, ar atsimeni?

– Žinoma, atsimenu. Was sind Sie von Beruf? Kokia Jūsų profesija? Arba: Was bis du von Beruf? Kokia tavo profesija?

– Genau – visiškai tiksliai.

Yra dar viena galimybė gražiai paklausti to paties. Klausimas skambės taip:

Was machen Sie beruflich? – Ką veikiate (darote) pagal profesiją?

Was machst du beruflich?  – Ką veiki (darai) pagal profesiją?

Der Beruf  – profesija, specialybė

Beruflich – profesinis, tarnybinis

 Was machen Sie beruflich? Was machst du beruflich?

– Ich bin Lehrerin. Und was machst du beruflich?

– Ich bin Student.

O dabar klausiu jūsų:

– Was machen Sie beruflich?

Pastebėjote, kreipiuosi kreipiniu Jūs. Nors kadangi visi esame virtualūs draugai, pagal logiką turėčiau naudoti kitą vokišką kreipinį, tai yra daugiskaitos antrąjį asmenį – Ihr. Tą tikrai darysiu, bet gal kiek vėliau, kai daugiau pramoksime. O dabar, kad būtų aiškiau, vis tiktai liksiu prie kreipinio Jūs, o Tomą, be abejonės, tujinsiu.

Kad mūsų virtualūs draugai atsakytų, ko gero, reikėtų prisiminti išmoktas profesijas.

Der Ingenieur – inžinierius

Der Regisseur – režisierius

Der Jurist – juristas

Der Arzt – gydytojas

Der Pfleger – slaugytojas

Der Politiker – politikas

Der Polizist – policininkas

Der Zöllner – muitininkas

Der Buchhalter – buhalteris

Der Elektriker – elektrikas

Der Landwirt- ūkininkas

Der Bauarbeiter – statybininkas

Der Schauspieler – aktorius

Der Komponist – kompozitorius

Der Fahrer – vairuotojas

O kadangi vokiečių kalboje yra kelios giminės, turime išmokti ir atitinkamas moteriškos giminės profesijas. Prisimenate, sakiau, kad prie vyriškos giminės profesijos pridėję galūnę –in ir paėmę moteriškos giminės artikelį die, gauname moteriškos giminės profesiją:

Die Ingenieurin – inžinierė

Die Regisseurin – režisierė

Die Juristin – juristė

Die Ärztin – gydytoja

Kaip matote, tik žodžiuose: gydytoja be moterišką giminę žyminčios galūnės –in papildomai atsirado a su umliautu, šį garsą tariame taip kaip atvirą e garsą.

– Sehr gut. Tomai, juk mes nepaminėjome labai daug specialybių, ar ne?

– Na, taip, jų iš tikrųjų labai daug. Bet gal apsiribokime labiausiai paplitusiomis ar itin reikalingomis. Jei mūsų klausytojai neras savosios specialybės tarp visų paminėtų, teparašo mums, mielai jiems atsakysime.

– Besten Dank für die Idee, Tomas. Tomai, labai dėkoju už idėją.

IT specialistas – Der IT-Spezialist

Programuotojas – Der Programmierer

Pardavėjas – Der Verkäufer

Santechnikas – Der Klempner

Vadybininkas – Der Manager

Sekretorius – Der Sekretär

Asistentas – Der Assistent

Darbininkas – Der Arbeiter

Išvardinau vyriškos giminės specialybių pavadinimus. Atitinkamos moteriškos giminės profesijos bus:

Die IT-Spezialistin

Die Programmiererin

Die Verkäuferin

Die Klempnerin

Die Managerin

Die Sekretärin

Die Assistentin

Die Arbeiterin

Regis, nemažai išmokome. Ateityje visus daiktavardžius mokysimės su artikeliu, nors pvz., šiuo atveju šnekant apie profesijas, artikelio vartoti nereikia, nes po veiksmažodžio sein sakoma profesija naudojama be artikelio.

Ich bin Lehrerin.

Ich bin Student.

Er ist Manager. – Jis yra vadybininkas.

Sie sind Politiker. – Jūs esate politikas.

Pažaidžiame specialybėmis ir tuo pačiu prisimename, kaip esamuoju laiku asmenuojamas veiksmažodis sein. Nekankindama Jūsų iš karto primenu, o tie, kurie asmenavimą jau išmoko gerai, tegu garsiai pakartoja kartu su Tomu.

Ich  bin

Du  bist

Er/sie/es  ist

Wir  sind

Ihr  seid

Sie  sind

Ich bin Student.

Du bist Lehrerin.

Er ist Elektriker.

Sie ist Assistentin.

Wir sind Programmierer.

Ihr seid Manager.

Sie sind Verkäufer.

Gut. Dabar paklausinėsiu jūsų. Sakysiu lietuviškai, pamėginkite išversti, Tomas pasakys tinkamą vertimą po neilgos pauzės.

Aš esu mokytoja.
Tu esi studentas.
Jis yra juristas.
Ji yra vadybininkė.
Aš esu programuotojas.
Tu esi režisierė.
Jis yra slaugytojas.
Ji yra politikė
.

Und noch ein bisschen! – Ir dar šiek tiek!

 Beje, o kaip manote, iš kur lietuvių kalboje atsirado tas juokingas žodis biškis, biski?

– Aišku, kad iš vokiečių kalbos: ein bisschen, kuris lietuviškai reiškia truputis, truputį.

– Taigi, taigi… Reiškia nesakome biškutį, bet truputį. Biškis, biskelis ar pan. lietuvių kalboje laikomi svetimybe.

Išverskime dar keletą sakinukų su išmoktomis profesijomis. Aš sakysiu lietuviškai, jūs išverskite, po sekundės Tomas pasakys tinkamą variantą:

Aš esu gydytojas / gydytoja.
Tu esi IT specialistas.
Jis yra policininkas.
Ji yra muitininkė.
Mes esame programuotojai.
Jūs esate vadybininkai.
Jie/jos yra pardavėjai.

Manau, kad šiandien pakankamai padirbėjome.

Genug für heute – Šiandien pakaks.

Vorwärts Schritt für Schritt! – Į priekį ženkime žingsnis po žingsnio!

– Atsisveikiname iki kito karto. Bis dann. Tschüs. Alles Gute!

– Bis dann, liebe Deutschlerner. Tschüs! Alles Gute!

5 pamoka

One Reply to “4 pamoka”

  1. netycia atradau jusu puslapi.labai patiko.viskas gana aiskiai destoma.sekmes jums toliau mokant

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Loading...