30 pamoka

30

– Guten Tag, liebe Schüler! Heute haben wir unseren 30. Unterricht, den letzten Unterricht der Grundstufe, erreicht.

Die Grundstufe – pradinis lygis

– Hallo, liebe Freunde und Deutschfans! Beje, nors aš ir anksčiau jau nemažai mokėjau ir žinojau, tačiau dabar, pakartojęs visą pagrindinį lygį, jaučiuosi daug tvirčiau.

Šioje pamokoje mums liko šiek tiek pakalbėti apie žodžių tvarką vokiškame tiesioginiame sakinyje su keliomis aplinkybėmis, sakinių ir sakinio dalių sujungimą ir prijungimą bei paminėti atitinkamai naudojamus jungtukus. Kai kuriuos jūs jau tikrai žinote, pvz, sujungiamuosius jungtukus, kurie jungia vienarūšius sakinius ar sakinio dalis ir nekeičia žodžių tvarkos sakinyje: und – ir / o, aber – bet, oder – arba, denn – nes, kadangi.

Tomai, sugalvokime kelis pavyzdžius su kiekvienu iš šių jungtuku!

Ich erkläre die Regeln und Tomas bildet die Sätze. – Aš paaiškinu taisykles, o Tomas sudarys sakinius.

Kaip matote, jungtukas und sujungė du sakinius, nedarydamas jokios įtakos įprastai pagrindinio sakinio tvarkai.

– Sugalvosiu sakinį su jungtuku aber ir denn.

Die Lehrerin hat erklärt, aber ich habe nichts verstanden. – Mokytoja paaiškino, bet aš nieko nesupratau.

Der Junge geht früh schlafen, denn er ist sehr müde. – Berniukas eina anksti miegoti, nes labai pavargo.

Prieš jungtukus aber ir denn reikia dėti kablelį.

Taip, o prieš jungtukus und ir oder kablelio nereikia rašyti. Ši sujungiamųjų jungtukų tema yra tikriausiai viena lengviausių.

Dar norėčiau supažindinti jus su jungtukais, kuriais prie pagrindinio sakinio prijungiami šalutiniai sakiniai.

Na taip, tai jau kiek sudėtingiau, nes visada reikia atsiminti, kad vokiškajame šalutiniame sakinyje po jungtuko iš karto eina veiksnys, o va tarinys nušoka į patį sakinio galą.

Šaunuolis Tomai, tu pasakei pagrindinę žodžių tvarkos šalutiniame sakinyje taisyklę. Mes su tavimi sudarysime keletą pavyzdžių su šalutiniais sakiniais. Pačių šalutinių sakinių šiame kalbos lygyje mes nenagrinėsime, tai kito kalbos lygio mokymosi etapo medžiaga.

Iš pradžių – zuerst arba zunächst – išvardinsiu pagrindinius jungtukus, kuriais gali prasidėti šalutiniai sakiniai. Jau žinomų sujungiamųjų jungtukų, apie kuriuos ką tik kalbėjome, čia nerasite.

Taigi, šalutiniai sakiniai gali prasidėti šiais jungtukais: dass (kad), ob (ar), weil (nes/kadangi), als (kai), wenn (kai), obwohl (nors), nachdem (po to, kai), bevor (prieš tai, kai) ir t.t. Šalutiniai sakiniai taip pat gali prasidėti santykiniais įvardžiais: der, das, die (kuris, kuri, kurie) ir kitais žodeliais. Bet apie tai, kaip jau sakiau, šnekėsime vėliau – darüber werden wir später sprechen.

– Tomai, tu sugalvok kelis šalutinius sakinius, o aš tave papildysiu keliais kitais sakiniais.

– Einverstanden – sutarta.

Die Schüler lernen Deutsch, weil sie die Sprache fließend und fehlerfrei sprechen wollen.  – Mokiniai mokosi vokiečių kalbos, nes jie nori kalbėti sklandžiai ir be klaidų.

Ich habe vergessen, dass ein Freund mich angerufen hat. – Užmiršau, kad man skambino draugas.

Puikus pavyzdys, nes šiame šalutiniame sakinyje Tomas pavartojo dviejų dalių tarinį. Taigi, pačiame šalutinio sakinio gale bus kaitomoji tarinio dalis, tai yra asmenuojamoji tarinio dalis, o priešpaskutinėje vietoje – neasmenuojamoji dalis.

Man muss vorsichtig fahren, wenn die Straßen nass oder beschneit sind. – Reikia važiuoti labai atsargiai, kai gatvės būna šlapios arba apsnigtos.

Ich habe ihn getroffen, als ich das erste Mal in Berlin war. – Su juo susitikau, kai pirmą kartą buvo Berlyne.

Tikriausiai norėtumėte paklausti, kodėl viename sakinyje panaudojau jungtuką wenn, o kitame als. Nors šios gramatinės gudrybės yra kito kalbos mokymosi etapo medžiaga, trumpai paminėsiu, nes smalsūs žmonės dažniausiai iš karto nori gauti atsakymą :). Tomai, gal tu žinai taisyklę?

– Taisyklę žinau, bet… vis tiktai dar retkarčiais supainioju 🙂

Jungtukas als reiškia vienkartinį veiksmą praeityje, visais kitais atvejais vartojamas jungtukas wenn.

Dar norėjau atkreipti jūsų dėmesį į žodžių tvarką vokiškame sakinyje, kuriame yra nemažai aplinkybių. Na, pavyzdžiui toks sakinys:

Vakar dėl kelio remonto per tiltą važiavome labai lėtai. Kaip viską sudėlioti? Nes juk net ir lietuviškai, kur nėra griežtos sakinio dalių tvarkos sakinyje, ne visaip skambės gerai. Sakinį pradėkime veiksniu, tarinį vartokime Imperfektu:

Wir fuhren gestern wegen der Straßenarbeiten ganz langsam über die Brücke.

Visos aplinkybės eina po tarinio. Tiesą sakant, suprantu, kad šiame sakinyje yra viskas teisingai, bet pats nežinočiau kaip sudėlioti.

Todėl turime dar vieną taisyklą. Gal atsimenate visi: kai tik dar pradėjome mokytis vokiečių kalbos, aš jums sakiau, kad vokiečių kalbą reguliuoja taisyklės. Yra, žinoma, ir išimčių iš taisyklių. Jeigu sakinyje yra kelios aplinkybės, jų tvarka dažniausiai bus tokia:

 Laiko  Priežasties  Būdo  Vietos
 WANN?  WARUM?  WIE?  WO?  WOHIN?
 Kada?  Kodėl?  Kaip?  Kur?  Į kur?

 

Tomas kas rytą bėgioja po parką. – Tomas joggt jeden Morgen im Park.

Kristina vakar vakare labai gražiai dainavo filharmonijoje. – Kristina hat gestern Abend sehr gut in der Philharmonie gesungen.

Aš vakar dėl blogo oro stipriai vėlavau. – Ich habe mich gestern wegen des schlechten Wetters sehr viel verspätet.

Su malonumu ateisiu rytoj vakare į Jūsų sodo šventę. – Ich komme morgen Abend mit Vergnügen zu Ihrem Gartenfest.


Dabar laikinai atsisveikinkime su vokiečių kalbos gramatika, jos taisyklėmis ir pereikime prie krašto pažinimo. Mes su Tomu šiandien jums papasakosime apie įvairias šventes Vokietijoje. Kalėdoms mes paskyrėme net visą atskirą pamoką. Tad apie Kalėdas daugiau nebešnekėsime. Šiandien kalbėsime apie Velykas, Sekmines, kurios daugmaž panašiai švenčiamos ir Austrijoje, ir Šveicarijoje, kaip ir visose kitose krikščioniškosios tradicijos šalyse, o taip apie tam tikram Vokietijos regionui ar miestui būdingas šventes.

Ostern in Deutschland, Österreich und der Schweiz

Wann ist Ostern?

Weihnachten ist immer am 25. und 26. Dezember. Bei Ostern ist es anders: Das Datum für das Osterfest (Velykų šventė) ändert sich jedes Jahr. Ostersonntag ist immer der erste Sonntag nach dem ersten Vollmond (der Vollmond – pilnatis) im Frühling. Übrigens: Die Tage um Ostern haben besondere Namen. Der Donnerstag vor Ostern heißt Gründonnerstag (Didysis ketvirtadienis). Der Freitag vor Ostern heißt Karfreitag (Didysis penktadienis). Dann kommen Ostersamstag, Ostersonntag und Ostermontag.

Wie feiert man Ostern?

1. Am Ostersonntag gehen die Eltern mit ihren Kindern in den Garten, in einen Park oder in den Wald. Dort suchen die Kinder Eier aus Schokolade. Die Eltern haben sie vorher zwischen Blumen, im Gras oder an Bäumen versteckt (verstecken – paslėpti). Manchmal gibt es auch kleine Geschenke.

2. Ostern ist das wichtigste Fest der Christen. Sie feiern an Ostern die Auferstehung (prisikėlimas) von Jesus. Jesus ist der Sohn von Gott. Er stirbt am Kreuz. Daran denken die Christen an Karfreitag, also an dem Freitag vor Ostern. Aber Jesus bleibt nicht tot. Er lebt weiter. Auferstehung bedeutet für die Christen: Gott ist stärker als der Tod.

3. Vor Ostern malen Kinder leere Eier an. Die Eier hängen sie an einen kleinen Baum. An Ostern isst man auch viele Eier, aber sie sind nicht weiß oder braun. Ostereier sind bunt – also rot, blau, grün, orange und so weiter. In den Familien kocht man die Eier vor Ostern und färbt sie.

4. Man sagt, dass der Osterhase (Velykų kiškutis) die Ostereier (Velykų kiaušiniai, margučiai) bringt. Darum gibt es in den Geschäften vor Ostern viele Hasen – aus Schokolade, aber auch aus Holz und Papier.

Tomai, pagal ką tik perskaitytą tekstą apie Velykas esu parengusi Velykinę viktoriną. Darbą organizuokime taip: aš pateiksiu klausimą, pasakysiu galimus atsakymus, paliksiu laiko jums, mielieji, nuspręsti, kuris atsakymas buvo teisingas. Tomas luktelėjęs pasakys teisingą variantą. Sutarėme – abgemacht?

Das Osterquiz – Velykų viktorina

1. Wann ist Ostern?

a) Immer am 24. März

b) Nach dem ersten Vollmond im Frühling

c) Immer im April

2. Wie heißt der Donnerstag vor Ostern?

a) Kardonnerstag

b) Osterdonnerstag

c) Gründonnerstag

3. Wer bringt die Ostereier?

a) Der Osterhase

b) Der Ostermann

c) Das Osterlamm

4. Was macht man mit den Ostereiern?

a) Anmalen und aufhängen

b) Braten und essen

c) Tanzen und singen

5. Gibt es an Ostern Geschenke?

a) Nein, nie.

b) Ja, so viele wie an Weihnachten.

c) Ja, manchmal, aber nur kleine.

6. Was feiern die Christen an Ostern?

a) Die Geburt von Jesus.

b) Die Auferstehung von Jesus.

c) Den Tod von Jesus.

– Ar buvo labai sudėtinga? Man regis, neturėjo būti sunku…

– Dabar jau matyt kalbėsime apie Sekmines, dar vieną visoms krikščioniškoms šalims bendrą šventę.

Pfingsten – Sekminės

Weihnachten, Ostern, Pfingsten – kaip matote, tai tikriniai vardai ir vartojami be artikelio. Laura, ar Sekminės Vokietijoje švenčiamos kažkaip ypatingai?

– Šiais laikais jau nebe. Bet Sekminės švenčiamos 50-ąją dieną po Velykų, taigi, nepaprastai gražiu metų laiku – gegužės arba birželio mėnesiais. Sekminės yra džiaugsminga šventė. Šiais laikais Sekminių dienomis vokiečiai dažniausiai kur nors keliauja.

Pfingsten ist ein Fest der Freude

Das Pfingstfest feiert man immer am fünfzigsten Tag nach Ostern. Fünfzig heißt im Griechischen „pentecoste“, daher kommt der Name „Pfingsten“. Es ist ein frohes Fest, und es erinnert uns an den Heiligen Geist (Šventoji Dvasia), der neues Leben schenkt. Fröhlich und besinnlich zugleich ist das Fest auch bis heute geblieben.

In Deutschland ist Pfingsten ein „doppelter“ (dviguba) Feiertag. Es gibt den Pfingstsonntag und den Pfingstmontag. An diesen Tagen finden oft Gottesdienste (pamaldos) im Freien (po atviru dangumi) statt. Man trifft sich in der Natur, denn der Sommer kommt immer näher.

Im Gegensatz zu Weihnachten und Ostern gibt es zum Pfingstfest nur wenige Bräuche. Einige alte Bräuche und Sitten (papročiai) werden aber zum Teil heute noch in manchen Gegenden Deutschlands gepflegt (laikomasi). Pfingsten aber ist ein beliebter Feiertag geblieben. Als Fest des Heiligen Geistes ist es auch ein Fest der Hoffnung (die Hoffnung – viltis) und der Freude. Und beides können wir auch heute in unserer Welt sicher gebrauchen! (gebrauchen Akk. – reikėti).

 

 

– Ar kalbėsime apie atskirų regionų šventes?

Taip, bet prieš tai dar paminėkime Fasching‘ą – Karnavalą, kuris švenčiamas visoje Vokietijoje, jis pradedamas švęsti vienuolikto mėnesio vienuoliktą dieną, vienuolika val. 11 min. (am 11.11 um 11.11 Uhr) ir baigiasi prieš prasidedant Gavėniai. Garsiausias yra Kelno miesto karnavalas, švenčiamas pirmadienį ir antradienį prieš Pelenų trečiadienį, kai jau prasideda Gavėnia. Kelno karnavalas – „Kölle Alaaf“ – švenčiamas itin linksmai ir triukšmingai. Persirengėlių eitynės, trunkančios apie 4 valandas, vyksta ne tik Kelne, bet ir Diuseldorfe, Maince ir kituose miestuose prie Reino. Linksmi persirengėliai meta saldumynus žiūrovams.

– Atrodo, kad ten tikrai būna labai linksma… Žinau dar vieną labai smagią šventę Bavarijoje…

– Ar tu turi omeny garsųjį Oktoberfest‘ą Miunchene?

– Taip. Visame pasaulyje garsioji Alaus šventė.

– Ar žinai, kaip atsirado ši visuotinė tautos šventė?

– Ne, istorijos nežinau.

– Tuomet šiek tiek papasakosiu.

Pirmasis Oktoberfest alaus festivalis buvo švenčiamas 1810 metais spalio 17 d. Bavarijos princo, būsimo karaliaus Ludwigo I (Liudviko I) vedybų su Saksonijos-Hildburghauzeno princese Tereza proga Miuncheno gyventojai buvo pakviesti švęsti vestuvių iškilmes laukuose, esančiuose priešais miesto vartus, kur vyko žirgų lenktynės. Kiek vėliau šie laukai gavo Theresienwiese (Terezos pievos) pavadinimą, nors vietiniai gyventojai juos vadina tiesiog Wies’n (pievos). Beje, šią idėją leisti visai tautai susirinkti ir švęsti vestuves, karaliui pateikė ne koks ministras ar dvariškis, o vienas puskarininkis, eilinis pilietis.

Mielieji, dabar šią istoriją perpasakosiu vokiškai, manau, kad nesunkiai suprasite.

Am 17. Oktober 1810 fand zu Ehren des königlichen Brautpaares (karališkoji jaunavedžių pora), das am 12. Oktober 1810 geheiratet hatte, das erste Pferderennen (žirgų lenktynės) statt; das war der Vorläufer des Oktoberfests auf der Theresienwiese vor dem Stadttor. Der Name für diese „Wiese“ stammt von der Braut (nuotaka) Prinzessin Therese und heißt seitdem Theresienwiese.

Šiandien Oktoberfest‘ą galima vadinti didžiausiu festivaliu pasaulyje, kurio metu apytiksliai 6 milijonai lankytojų bei svečių kasmet suvažiuoja švęsti iš įvairių pasaulio šalių. Oktoberfest šventės metu vietiniai gyventojai ir turistai apsirengia tradiciniais tiroliečių ir bavarų drabužiais, perka riestainius ir geria alų. Oktoberfest alaus festivalis atidaromas tradiciniu ritualu – lygiai vidurdienį miniai šaukiant „Ozapft is!“ – Jau teka! Miuncheno meras atkemša alaus bačką miesto centre. Šventė, lydima bavariškų dešrelių valgymo ir skirtingų alaus rūšių ragavimo, tęsiasi 16 dienų ir naktų.

Vyksta nuostabi eisena – der Festzug

Jedes Jahr ziehen die Münchner Brauereien (alaus daryklos) und Festwirte (šventėje dalyvaujantys aludariai) mit geschmückten Gespannen (das Gespann – kinkiniai) auf die Theresienwiese ein. Einen Tag später marschieren rund 9.000 Mitglieder aus Trachten- und Schützenvereinen (tautinių kostiumų ir šaulių draugijų) oder Musikkapellen durch die Stadt und präsentieren den Millionen Zuschauern in München und vor den Fernsehern in aller Welt deutsche Traditionen.

Tautinių kostiumų ir šaulių paradas

– Žinau, kad tose pievose įrengiamos milžiniškos palapinės, kuriose prekiaujama skirtingomis alaus rūšimis.

Wo gibt’s welches Bier? – Kur būna kokio alaus? Matau, kad tu, Laura, turi visą sąrašą palapinių, kur galima ragauti skirtingo alaus.

– Taip, Tomai. Alaus mėgėjams gali pristatyti šią informaciją, kad žinotų iš anksto, kur gali prisiragauti skirtingų alaus rūšių 🙂

– Išvardinsiu visas palapines. Das Zelt – palapinė, die Halle – čia angaras, der Schank, die Schänke – prekystalis, baras.

Alus Augustiner: Augustiner-Festhalle, Fischer-Vroni

Alus Paulaner: Armbrustschützenzelt, Winzerer Fähndl, Käfer’s Wies’n Schänke

Alus Spaten-Franziskaner: Hippodrom, Schottenhammel, Ochsenbraterei/Spatenbräu-Festhalle

Alus Löwenbräu: Schützen-Festzelt, Löwenbräu-Festhalle

Alus Hacker-Pschorr: Hacker-Festzelt, Bräurosl

Alus Hofbräu: Hofbräu Festzelt

– Alus, beje, pateikiamas litriniuose bokaluose. Prosit oder prost! – Į sveikatą! Regis, į savo artimiausius kelionių planus reiks įtraukti Miuncheną. Primink, kada paprastai prasideda Oktoberfest’as?

– 2013 metais pvz., nuo rugsėjo 21 dienos iki spalio 6 d. Miuncheno internetiniame tinklalapyje www.muenchen.de/veranstaltungen/oktoberfest.html visada galite rasti norimą informaciją.

 


 

Dabar kviečiu pasiklausyti mano bičiulio Rolfo iš Berlyno specialiai jums parengto pasakojimo apie žiemos palydas ir vasaros sutiktuves Tiūringijos Eizenacho mieste. Jis pats stebėjo šią šventę ir liko sužavėtas.

Klausydamiesi Rolfo pasakojimo, žiūrėkite į vokišką tekstą, bandydami kuo daugiau suprasti. Pamokos pabaigoje rasite šio pasakojimo vertimą. Viel Spaß beim Zuhören!

Hallo,

nachdem ich das letzte Mal über das Weihnachtsfest in Berlin gesprochen habe, möchte ich jetzt über andere Feste in Deutschland berichten. Weihnachten ist ja ein sehr ruhiges und besinnliches Fest. Aber es gibt auch viele Feste, bei denen man sich ausgelassen amüsiert und sogar tanzend durch die Straßen zieht. Viele Feste feiern das Ende des Winters oder die Sommerzeit, andere feiern im Herbst das Ende der Ernte.

Das längste Fest aber zieht sich über den ganzen Winter. Es ist der Fasching oder auch Karneval. Die Faschingszeit beginnt jedes Jahr am 11. November um 11:11 Uhr und geht bis zum 46. Tag vor dem Ostersonntag.

Ich möchte Euch aber etwas mehr über ein anderes, regionales Fest berichten. Das Fest heißt „Sommergewinn“, ist eines der größten Frühlingsfeste in Deutschland und wird in der Stadt Eisenach im Land Thüringen gefeiert. Das Fest findet im März an dem Wochenende vor dem vierten Fastensonntag statt. Damit feiert man den Sieg des Sommers über den Winter. Zu diesem Fest werden die Vorgärten und Häuser vor allem in einem Eisenacher Stadtteil mit bunten Papierblumen und bemalten Eiern geschmückt. Wenn man den Schmuck sieht, dann erinnert es auch schon an das kommende Osterfest.

 

An dem Festwochenende gibt es an verschiedenen Orten in Eisenach Festplätze, an denen das Volksfest gefeiert wird. Dort werden Verkaufsstände für Getränke und Essen aber auch für allerlei nützliche Sachen aufgestellt. Besonders schmackhaft sind die Thüringer Bratwurst und das Thüringer Rostbrätl. Sie sind eine besondere Spezialität im Land Thüringen. Es gibt aber z.B. auch Karussells, wo die kleinen Kinder ihren Spaß haben können.

Am Freitagabend gibt es einen Fackel- und Lampionumzug und ist für die Kinder der Start des Festes. Am nächsten Tag findet ein großer Festumzug statt, zu dem Orte aus der ganzen Umgebung von Eisenach ihren Beitrag leisten. Es gibt geschmückte Pferdewagen, Musikkapellen und in Kostümen gekleidete Menschen. Höhepunkt sind die Wagen mit Herrn Winter, der den vergehenden Winter symbolisiert und Frau Sunna, die die Sonnengöttin verkörpert. Beide liefern sich am Ende des Festumzuges ein Streitgespräch, bei dem immer Frau Sunna gewinnt.

Das Fest steht jedes Jahr unter einem anderen Motto. Im Jahr 2012 gab es zum Beispiel das Motto „Eisenacher Schlossgeschichten“. Dieses Motto findet man in dem Schmuck der Häuser aber auch im Festumzug wieder. Außerdem gibt es noch die drei Symbole des Sommergewinns – der Hahn, das Ei und die Brezel. Sie symbolisieren den Verkünder des Lichts und des Tagesbeginns, die Fruchtbarkeit und den unendlichen Wechsel zwischen den Jahreszeiten. Auch diese Symbole sind wiederkehrende Motive in dem Schmuck der Häuser und im Festumzug.

Wer Gelegenheit hat, zu dieser Zeit Eisenach zu besuchen, sollte es nicht verpassen, auf dieses Fest zu gehen und sich den Umzug anzuschauen. Wenn dazu dann auch die Sonne scheint, dann fühlt man den Frühling kommen und freut sich so richtig über die kommende warme Jahreszeit.

 

 

– Rolf, vielen Dank für deine Erzählung. Sie war sehr interessant.

– …aber auch nicht leicht :). Gal mūsiškiams mokiniams reikėtų išversti visą tekstą??

– Kaip žadėjau, vertimas bus. Mano bičiulis Rolfas naudoja konstrukcijas, kurių mūsų mokiniai dar tikrai negalėjo išmokti, be to, ir jo žodynas, aišku, yra labai turtingas. Bet šis Rolfo pasakojimas turėtų būti jums, mielieji, geras akstinas vokiečių kalbos mokytis toliau ir daugiau 🙂

 


 

Mielieji, Vokietijoje daug nuostabių švenčių. Hamburge pvz., švenčiama uosto gimtadienio šventė (Hafengeburtstag), kurios metu vyksta atplaukiančių ir išplaukiančių laivų paradai. Istorija tokia: 1189 metais kaizeris Frydrichas Barbarosa hamburgiečius atleido nuo muito mokesčių, išplaukiant į Šiaurės jūrą, taigi Hamburgas jau yra atšventęs 823 metų jubiliejų.

Daugiau įspūdingų nuotraukų iš uosto šventės rasite šiuo adresu: http://www.hamburg.de/bilder-hafengeburtstag-2012 Die besten Bilder vom Hafengeburtstag 2012

Mozelio krašte, kur klesti vynininkystė, vyksta Vyno šventės – Weinfeste an der Mosel – su vyno degustacijomis ir smagiais renginiais.

O Drezdene ir prie Drezdeno esančios Saksonijos karaliaus vasaros rezidencijos, nuostabioje palei Elbės upę 7 km teritorijoje, liepos pabaigoje vyksta Elbės slėnio festivalis – Elbhangfest – su gausybe koncertų ir spektaklių.

Koncertai vyksta po atviru dangumi – im Freien – vilose, rūmuose, net ir garlaiviuose.

Dabar trumpai apie paskutiniąją mūsų žadėtąją nacionalinę Vienybės dieną. Nuo 1990 metų spalio 3 dienos Vokietija turi naują šventę – Vienybės dieną – Tag der deutschen Einheit. 1990 metais, naktį iš spalio 2-osios į spalio 3-iąją priešais Reichstagą Berlyne ant didžiojo vėliavų stiebo buvo iškelta Vokietijos susivienijimo vėliava. Spalio 3-ioji yra paskelbta oficialia nacionaline švente.

Tag der Deutschen Einheit

In der Nacht vom 2. auf den 3. Oktober 1990 wurde um Mitternacht die Fahne der Einheit an einem großen Fahnenmast vor dem Berliner Reichstag gehisst.


Mieli mokiniai, tokia tad buvo paskutinė mūsų 30-oji šio pagrindinio lygio pamoka.

Pagrindinį lygį galime vaizdingai pavadinti „slenksčiu“ ir netgi „pusiaukele“, kurią Jūs pasiekėte vedini gražaus tikslo – išmokti vokiečių kalbos, susikalbėti su vokiškai kalbančiais žmonėmis ir pažinti jų šalis bei gyvenimo būdą.

Ištikimiesiems mūsų mokiniams, kurie intensyviai mokėsi ir visas 30 pamokų kantriai ir noriai dirbo kartu su manimi ir mano pagalbininku Tomu, aš išdėsčiau pagrindines vokiečių kalbos gramatikos žinias, priskiriamas A1 ir A2 lygiui, pristačiau visas privalomas leksines temas ir gausų žodyną, kartu mes formavome pokalbius ir pasakojimus. Stengiausi jus supažindinti su vokiškai kalbančiais kraštais, žmonių mąstymu, atsispindinčiu kalboje ir intonacijose, bei tradicijomis. Kurdama šias pamokas, galvojau apie maksimalią naudą savo mokiniams. Tikiuosi, jos jums patiko.

Man šios pamokos buvo ne tik labai smagios, novatoriškos, kūrybingos, bet ir labai naudingos. Tiek Laura, tiek ir aš džiaugsimės jūsų atsiliepimais ir pageidavimais. vokieciukalba.online tinklalapio el. adresą žinote: info@vokieciukalba.online. Rašykite mums. Įvertinimus galite palikti tinklalapio skiltyje „Komentarai“.

– Hiermit verabschiede ich mich und sage: Bis bald!

– Auf Wiedersehen! Alles Gute!

 

31 pamoka



Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Loading...